Naujasis Darbo kodeksas po Trišalės tarybos svarstymų grįžta į Seimą

2016 m. gruodžio mėnesį, po ilgų diskusijų Seime, buvo nuspręsta atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų.  Šių metų pradžioje,  Trišalėje taryboje vyko įtemptos diskusijos, svarstant ir derinant 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Darbo kodekso pakeitimus. Susitarus dėl dalies ginčytinų klausimų, Trišalėje taryboje priimti pakeitimai, teikiami tvirtinti Seimui.

Pažymėtina, kad konsensusas nebuvo rastas dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų.

Lentelėje pateikiami Darbo kodekso pakeitimai, dėl kurių socialiniams partneriams pavyko susitarti.

 

Darbo kodekso straipsnis Komentaras

21 straipsnis

Darbo sutarties šalys

 

2 dalyje grąžinta dabar galiojančiame Darbo kodekse esanti darbuotojo samprata, kurioje numatyta, jog darbuotoju gali būti fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, kuris įgyjamas jam sukakus šešiolika metų.
3 dalyje darbdavio veikimo galimybės taip pat siejamos su fizinio ar juridinio asmens darbiniu teisnumu ir veiksnumu.

23 straipsnis

Informacijos apie darbo santykių būklę teikimas

Darbdavys informaciją apie darbo santykių būklę turi teikti darbo darybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, tik šioms pareikalavus. Iki tol buvo numatyta, jog informacija teikiama bent kartą per metus. Taigi, darbuotojų atstovai, norėdami gauti informaciją turės išreikšti aktyvų reikalavimą.

Šioje informacijoje pateikiami darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai.

31 straipsnis

Turtinių ir neturtinių interesų apsauga

 

1 dalis papildoma nuostata, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbo metu naudoja savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti privalo darbdavys, turi būti susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Taigi, atsisakyta iki šiol buvusios nuostatos, jog šalys gali susitarti dėl darbuotojui mokamos kompensacijos.

 32 straipsnis

Darbo sutarties sąvoka

 

Pakoreguota darbo sutarties sąvoka, numatant, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Prieš tai  buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja už tai atlyginti. Taigi, buvo atlikti ligvistiniai šio straipsnio pakeitimai, nekeičiant straipsnyje įtvirtintos normos esmės.

40 straipsnis

Susitarimas dėl ne viso darbo laiko

 

8 dalyje numatyta, kad darbdaviai informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus darbo tarybai ar o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, teikia reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, joms pareikalavus.

Jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, papildomai turi būti pateikiamas darbo užmokesčio vidurkis pagal profesijų grupes ir lytį.

43 straipsnis

Darbo sutarties forma

3 dalis pakeičiama numatant, kad pavyzdinę darbo sutarties formą tvirtina ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.

48 straipsnis

Dalinis darbas

 

1 dalis papildoma numatant, kad svarbiomis ekonominėmis priežastimis laikomos tokios priežastys, kurios objektyviai yra tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis yra pripažintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

52 straipsnis

Nuotolinis darbas

Papildoma 8 dalis numatant, kad darbdavys privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą, apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

53 straipsnis

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

 

6 dalis pakeista numatant, kad darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro nustatyta tvarka (iki šios šią tvarką nustatydavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos.

57 straipsnis

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės

 

Praplėsta 3 dalies 2 punkto taikymo sritis numatant, kad pirmenybė būti paliktiems darbe turi būti užtikrinta ir asmenims, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis.

63 straipsnis

Grupės darbuotojų atleidimas

 

 

3 dalis papildoma nurodant, kad konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo. Prieš tai buvo numatyta, jog šalys turi siekti sudaryti susitarimą, nedetalizuojant jam keliamų reikalavimų ir tikslų.
4 dalis keičiama numatant, jog apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą raštu pranešama teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Iki šiol minėtąją tvarką buvo numatyta tvirtinti  Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

65 straipsnis

Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas

 

9 dalis keičiama nurodant, kad mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir arbo ministro nustatyta tvarka.

71 straipsnis

Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį

 

3 dalis papildoma nuostata, kad darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus pareikalavus darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

79 straipsnis

Laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo pareigos

 

4 dalis papildoma nuostata, kad laikinojo darbo naudotojas kartą per metus savo įmonės, įstaigos, organizacijos  darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

112 straipsnis

Darbo laiko norma

 

4 dalis papildyta numatant, kad Vyriausybė nustato asmenų, kuriems taikomas sutrumpintas darbo laiko režimas, sąrašus.

114 straipsnis

Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai

 

Atsisakoma 5 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Atitinkama nuostata suformuluojama 115 straipsnyje.

115 straipsnis

Darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą

 

1 dalis papildyta nustatant tvarką, kurios laikantis gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita – esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
2 dalyje numatyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Prieš tai buvo numatyta, jog darbuotojai apie darbo (pamainų) grafikus informuojami prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo.
3 dalis papildyta nuostata, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus penkiasdešimti dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį termino, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams.

117 straipsnis

Darbo laiko režimo ypatumai dirbant nakties laiku

 

Keičiama 3 dalis numatant, kad dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų, o ne vieno mėnesio laikotarpį.

120 straipsnis

Darbo laiko apskaita

 

1 dalyje numatoma, kad darbdavys privalo tvarkyti visų darbuotojų, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko apskaitą.

127 straipsnis

Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį

 

Atsisakoma 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių.
4 dalies 3 punktas papildytas numatant, kad į darbo metų, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos dienų skaičių įskaitomas ir kasmetinių, pailgintų ir papildomų atostogų laikas.

144 straipsnis

Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą

Keičiamas straipsnio pavadinimas į Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis.
Papildomas 8 dalimi numatant, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

147 straipsnis

Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas

 

1 dalis papildoma įtvirtinant nuostatą, kad delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienų metų  pradžioje,  atsižvelgdamas  į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusiųjų metų gruodį su užpraeitų metų gruodžiu).

169 straipsnis

Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva

 

1 dalyje pateikiama nuoroda į kitą šio straipsnio dalį, kuomet darbo taryba neturi būti sudaroma.
3 dalis keičiama ir papildoma numatant, kad jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip  viena trečioji visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Prieš tai buvo numatyta, jog jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Papildomai numatyta, kad jeigu darbovietėje daugiau kaip viena trečioji darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

171 straipsnis

Darbo tarybos rinkimai

 

5 dalis papildyta įtraukiant nuostatą, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.

181 straipsnis

Darbdavių atstovavimas socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu

 

2 dalyje praplėstas darbdavių ratas, kuriems socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė.

Taip pat papildyta, jog universitetams, veikiantiems kaip viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu darbdaviams atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

185 straipsnis.

Lietuvos Respublikos trišalė taryba

 

Keičiamas 2 dalies 2 punktas, jog profesinių sąjungų  ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.  Prieš tai buvo numatyta, jog darbuotojai turi dirbti neterminuotų sutarčių pagrindu.
Papildomas 2 dalies 4 punktas, jog profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą turi būti tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai.
Papildomas 2 dalies 9 punktas nurodant, jog organizacijos struktūriniai padaliniai turi atstovauti skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai turi veikti ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų ir bent pusėje Lietuvos Respublikos rajonų.
Keičiama 9 dalis numatant, kad Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse bei dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.

195 straipsnis

Kolektyvinių sutarčių sudarymo ir registravimo tvarka

 

5 dalyje numatoma, kad galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Prieš tai buvo įtvirtinta, jog šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

197 straipsnis

Kolektyvinių sutarčių taikymas

 

1 dalyje detalizuojamas normos turinys numatant, kad konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.

204 straipsnis

Informavimo ir konsultavimo sąvokos ir principai

Straipsnis papildomas 6 dalimi, kurioje numatoma, kad konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.

209 straipsnis

Atsakomybė už informavimo ir konsultavimosi pareigų nevykdymą

 

1 dalis papildoma nuostata, jog jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

Papildomai numatoma, jog darbdaviams, pažeidusiems informavimo ir konsultavimosi pareigą, gali būti taikoma ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.

237 straipsnis

Tarpininkai ir jų parinkimas

 

Keičiama 6 dalis numatant, jog tarpininkų darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija.

240 straipsnis

Darbo arbitražas

6 dalis papildoma nuostata, jog arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija.

241 straipsnis

Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže inicijavimas ir nagrinėjimas

Keičiama 1 dalis numatant, kad jei yra kodekse nustatytos sąlygos inicijuoti darbo arbitražo procesą, šis procesas inicijuojamas ne profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimu, bet abiejų šalių bendru susitarimu.
 

242 straipsnis

Darbo arbitražo sprendimas

7 dalis papildoma numatant, jog suėjus darbo arbitražo sprendime numatytam įvykdymo terminui, tačiau šio sprendimo neįvykdžius, terminą pažeidusiai šaliai atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

Atsisakoma nuostatos, jog darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Komentaras
 

 

6 straipsnis

 Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas

2 dalyje numatyta, kad darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti ne iki 2020 m. sausio 1 d., bet iki 2020 m. liepos 1 d.
10 dalyje numatyta, kad jei darbovietė yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip viena trečioji darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma. Darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Pirminiame Darbo kodekso variante buvo numatyta, jog darbo taryba nesudaroma, jei darbovietėje veikiančioje profesinėje sąjungoje veikia daugiau kaip pusė visų darbdavio darbuotojų. Taip pat numatyta papildoma galimybė darbo tarybos funkcijas įgyvendinti profesinių sąjungų atsakovybei.

Straipsnis papildytas nuostata, kad iki tol, kol Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.

12 dalyje numatyta, jog Darbo kodeksas papildytas nuostata, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo.