Didesnė socialinė apsauga vienos iš socialinių rizikų – nedarbo atveju

Didesnė socialinė apsauga vienos iš socialinių rizikų – nedarbo atveju

2017 m. birželio 6 d. Seime buvo pritarta Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurios sustiprins netekusių darbo asmenų apsaugą vienos iš socialinių rizikų – nedarbo atvejais.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi apdraustieji, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Nuo šių metų liepos 1 d. minimalus terminas nedarbo draudimo išmokai gauti bus ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 30 mėnesių.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė dabar priklauso nuo asmens nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, t.y. jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius. Nuo liepos 1 d. nustatomas fiksuotas nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas – 9 mėnesiai, nesiejant jo su nedarbo draudimo stažu.

Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Nuo liepos 1 d. keičiasi kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies apskaičimo metodika:

1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį mokama 50 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį mokama 40 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

3) septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį mokama 30 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.“

Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.

Tuo tarpu, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama imant 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos laikomos lygios nuliui. Tuomet apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis. Šis vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis sudaro 40 procentų šios dalies 3 punkte nurodyto dydžio.

Taigi šiais įstatymo pakeitimais, kuriais didinamas apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius ir ilginama šios išmokos mokėjimo trukmė bus maksimaliai įgyvendinama Konstitucijos laiduojama teisė turėti socialinę apsaugą nedarbo metu.