Darbo tarybų teisinio reguliavimo ypatumai

2017 m.  liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui neteko galios Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas. Nuo šiol visus klausimus, susijusius su darbo tarybų steigimu, veikimu, funkcijomis bei jų įgyvendinimu, reguliuos Darbo kodeksas. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė ne tik teisės aktas, reguliuojantis darbo tarybų veiklą, bet ir pats darbo tarybų  steigimo, veikimo bei funkcijų teisinis reguliavimas, naudinga aptarti darbo tarybų teisinio reguliavimo ypatumus naujojo Darbo kodekso šviesoje.

PAGRINDAS DARBO TARYBOS STEIGIMUI

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2018 m. sausio 1 d., sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog naujasis Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, iki 2017 m. sausio 1 d. inicijuoti darbo tarybos rinkimus, sudarant darbo tarybos rinkimų komisiją. Pažymėtina, jog darbo tarybos rinkimai n e r e n g i a m i, jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai  ar kelioms profesinėms sąjungoms. Tokiu atveju visas darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

Aptariant darbo tarybos steigimui reikšmingus aspektus pažymėtina, kad reikia skirti dvi skirtingas sąvokas – vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius bei vidutinis darbovietės darbuotojų skaičius. Darbo tarybos steigimo atveju yra aktuali pirmoji sąvoka – vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius. Vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis „Vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklėmis“. Minėtų taisyklių 4 punkte numatyta, jog vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius nustatomas sudedant visų su darbdaviu galiojančiais darbo santykiais susijusių darbuotojų, nepertraukiamai dirbančių darbdavio įmonėje ilgiau kaip tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną, skaičių. Į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių įskaičiuojami visų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių darbdavio juridinio asmens filialų, atstovybių ir struktūrinių padalinių bei kitų darboviečių darbuotojai. Į šį vidutinio darbdavio skaičių taip pat įskaičiuojami ilgiau kaip tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną, jo įmonėje nepertraukiamai dirbantys laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, jog į vidutinį darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičių neįskaičiuojami:

  • moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų;
  • asmenys, išėję atostogų vaikui prižiūrėti;
  • darbuotojai, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
  • asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis;
  • praktiką atliekantys studentai ar mokiniai, su kuriais nesudarytos darbo sutartys;
  • darbuotojai, sulaikyti teisėsaugos institucijų.

Moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, asmenys, išėję atostogų vaikui prižiūrėti, darbuotojai, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, darbuotojai sulaikyti teisėsaugos institucijų neįskaičiuojami tik tuomet, kai jie nedirbo visus tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną.

Taigi, jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų ir darbdavio vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbdavys privalo inicijuoti darbo tarybos rinkimus.

RINKIMŲ KOMISIJA

Esant aukščiau aptartoms sąlygoms darbdavys inicijuoja darbo tarybos rinkimus sudarydamas rinkimų komisiją, kuri su darbdavio pagalba organizuos ir vykdys darbo tarybos rinkimus. Rinkimų komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 7 įmonės darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių. Darbdavio administracijos pareigūnais laikomi darbuotojai, kuriems pareigybės aprašymuose arba kituose įmonės lokaliniuose aktuose nustatyta tvarka suteikta teisė duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.

Darbdaviui sudarius rinkimų komisija, ši į pirmąjį posėdį privalo susirinkti ne vėliau kaip per 7 dienas. Pirmojo posėdžio metu rinkimų komisija nustato darbo tarybos rinkimų datą, kuri negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai, nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos.

KANDIDATAI Į DARBO TARYBOS NARIUS

Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai:

  • sulaukę 18 metų;
  • kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.

Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu 6 mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.

Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai, t.y. tie darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi bent tris nepertraukiamus mėnesius. Kiekvienas rinkimų teisę turintis darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą.

Jeigu įmonėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (kuri vienija mažiau nei 1/3 darbuotojų), ji turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Tai reiškia, jog įstatyminis reguliavimas suteikia garantiją, jog iš profesinės sąjungos pasiūlytų atstovu į darbo tarybą, bent vienas iš jų tikrai bus išrinktas.

Darbo tarybos narių skaičius priklauso nuo to, koks yra vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, tačiau ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Jeigu :

1) darbuotojų yra iki šimto darbuotojų – trys darbo tarybos nariai;

2) darbuotojų yra nuo vieno šimto vieno iki trijų šimtų darbuotojų – penki darbo tarybos nariai;

3) darbuotojų yra nuo trijų šimtų vieno iki penkių šimtų darbuotojų – septyni darbo tarybos nariai;

4) darbuotojų yra nuo penkių šimtų vieno iki septynių šimtų darbuotojų – devyni darbo tarybos nariai;

5) darbuotojų yra daugiau kaip septyni šimtai vienas darbuotojas – vienuolika darbo tarybos narių.

Kaip ir buvo minėta, darbuotojai, kurių darbo santykiai įmonėje trunka bent tris nepertraukiamus mėnesius, turi teisę siūlyti kandidatus į darbo tarybą. Tais atvejais, kai pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija privalo nustatyti papildomą laiką per kurį galima siūlyti kandidatus. Tačiau jei ir per papildomą terminą nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, darbo tarybos rinkimai laikomi n e į v y k u s i a i s. Tokiu atveju pakartotiniai darbo tarybos rinkimai gali būti rengiami ne ankščiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais.

RINKIMŲ TVARKA

Darbo tarybos rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo rinkimų komisijos posėdžio dienos. Darbo tarybos rinkimai vyksta darbo metu. Darbdavys ne tik rūpinasi darbo tarybos rinkimų materialiniu techniniu aprūpinimu, bet ir p r i v a l o sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams įgyvendinti savo teisę išreikšti savo valią, darbdavys privalo sudaryti sąlygas rinkimuose dalyvauti ir tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gali būti organizuojamas elektroninis balsavimas, tačiau šiuo atveju yra būtina užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą.

Darbo tarybos rinkimai laikomi į v y k u s i a i s, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų, darbo tarybos rinkimai paskelbiami n e į v y k u s i a i s. Tokiu atveju turi būti skelbiami pakartotiniai rinkimai, kurie laikomi įvykusiais jei juose dalyvavo vienas ketvirtadalis rinkimų teisę turinčių darbuotojų.

Rinkimų komisija balsavimo rezultatus privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos. Išrinktais laikomi tie kandidatai, kurie gavo d a u g u m ą balsų. Galimi atvejai, kai keli kandidatai surenka vienodą skaičių balsų, tokiu atveju vadovaujamasi darbo stažo kriterijumi, t.y. išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas įmonėje yra didesnis.

Darbo taryba įgaliojimus įgyja ir Darbo kodekse numatytas funkcijas pradeda vykdyti susirinkusi į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne ankščiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.

ATSARGINIŲ DARBO TARYBOS NARIŲ SĄRAŠAS

Iš kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, pagal jų surinktus balsus mažėjančia tvarka, sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas. Darbuotojai, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta.

DARBO TARYBOS IR DARBDAVIO TARPUSAVIO SANTYKIAI

Darbo taryba ir darbdavys gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.